Search
  • balyskumza

Pastabos apie psichinę sveikatą ir psichosiocialinius veiksnius COVID-19 protrūkio metu

Updated: Mar 18


Versta iš Pasaulio sveikatos organizacijos pateikto dokumento


Pasaulio sveikatos organizacija

2020 m. kovo 12 d.


2020-ųjų sausį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujosios koronaviruso ligos protrūkį tarptautinio susirūpinimo reikalaujančiu pavojumi visuomenės sveikatai. PSO nuomone iškilo didelis pavojus, kad 2019-ųjų koronaviruso liga (COVID-19) išplis į skirtingas šalis visame pasaulyje. PSO vertinimu 2020-ųjų kovą COVID-19 skelbiama pandemija.


PSO ir visuomenės sveikatos organizacijos visame pasaulyje stengiasi suvaldyti COVID-19 protrūkį. Nepaisant to šis krizinis laikotarpis sukelia stresą gyventojams. Šias psichinės sveikatos pastabas aprašė PSO Psichinės sveikatos ir medžiagų vartojimo padalinys. Jos skirtos skirtingoms tikslinėms grupėms padėti palaikyti gerą psichinę ir psichosocialinę savijautą COVID-19 protrūkio metu.


Visiems gyventojams


1. COVID-19 jau paveikė ir ateityje greičiausiai paveiks žmones iš daugelio šalių skirtingose geografinėse platumose. Nesiekime to su jokia etnine grupe ar tautybe. Būkime empatiški paveiktiesiems tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Žmonės, kuriuos paveikė COVID-19 nepadarė nieko blogo, jie nusipelno mūsų palaikymo, atjautos ir gerumo.


2. Nevadinkime ligą nešiojančių žmonių „COVID-19 atvejais“, „aukomis“, „COVID-19 šeimomis“ ar „ligoniais“. Jie yra „žmonės, turintys COVID-19“, „žmonės, gydomi nuo COVID-19“, „žmonės, sveikstantys nuo COVID-19“. Pasveikus nuo COVID-19 jų gyvenimai tęsis toliau, jie grįš į savo darbus, pas savo šeimas ir artimuosius. Svarbu sumažinti stigmą ir netapatinti asmens su COVID-19.


3. Kuo mažiau žiūrėkite, skaitykite ir klausykite stresą ir nerimą keliančių žinių. Informacijos ieškokite tik patikimuose šaltiniuose ir vien tam, kad pasirengtumėte praktiniais veiksmais apsaugoti save ir savo artimuosius. Informacijos ieškokite konkrečiu laiku, vieną ar du kartus per dieną. Ūmus ir beveik nenutrūkstamas žinių srautas apie protrūkį gali sukelti nerimą bet kam. Remkitės faktais, ne gandais ir dezinformacija. Informaciją rinkite reguliariais intervalais, naudokitės PSO tinklapiu ir vietinių sveikatos apsaugos organizacijų platformomis, kad galėtumėte atskirti faktus nuo gandų. Faktai gali padėti numalšinti baimes.


4. Saugokite save ir palaikykite kitus. Padedant kitiems, kai jiems to reikia, naudos gali gauti ne tik pagalbos gavėjas, bet ir pagalbininkas. Galite, pavyzdžiui, paskambinti kaimynams arba jūsų bendruomenės nariams, kuriems galbūt reikia paramos. Veikdami kaip bendruomenė galite kartu solidarizuotis prieš COVID-19.


5. Atraskite ir garsinkite teigiamas ir vilties teikiančias istorijas bei vietinius žmones, turinčius patirties su COVID-19. Pavyzdžiui, pasveikusius žmones, arba tuos, kurie parėmė savo artimą ir nori pasidalinti savo istorija.


6. Pagerbkite sveikatos apsaugos darbuotojus ir kitus žmones dirbančius su COVID-19 paveiktaisiais jūsų bendruomenėje. Pripažinkite jų nuopelnus gelbstint gyvybes ir saugant jūsų artimuosius.


Sveikatos apsaugos darbuotojams


7. Sveikatos apsaugos darbuotojams įprasta patirti spaudimą. Visiškai normalu taip jaustis ir dabartinėje situacijoje. Stresas ir su juo susiję jausmai visiškai nereiškia, kad jūs negalite dirbti savo darbo ar esate silpnas. Šiuo metu rūpintis savo psichine sveikata ir psichosocialine gerove yra taip pat svarbu, kaip rūpintis savo fizine sveikata.


8. Pasirūpinkite savimi. Taikykite veiksmingas strategijas, pavyzdžiui pakankamai ilsėkitės tarp pamainų ir atsikvėpkite darbo metu, valgykite pakankamai ir sveikai, užsiimkite fizine veikla, bendraukite su šeima ir draugais. Venkite neveiksmingų strategijų, pavyzdžiui tabako, alkoholio ir kitų narkotikų. Ilagalaikėje perpektyvoje šie būdai gali pabloginti jūsų psichinę ir fizinę gerovę. Daugeliui darbuotojų dabartinis scenarijus neįprastas ir neregėtas, ypač jei jiems nėra tekę reaguoti į panašius įvykius. Tačiau net ir tokiu atveju jums gali padėti tie būdai, kurie padėjo susidoroti su stresu ankstesnėse gyvenimo situacijose. Jūs greičiausiai žinote, kaip sumažinti stresą ir nedvejodami turėtumėte stengtis jaustis psichologiškai gerai. Tai ne sprintas, tai maratonas.


9. Deja, kai kuriems sveikatos apsaugos darbuotojams gali tekti susidurti su šeimos ir bendruomenės noru jų vengti – taip nutinka dėl stigmatizavimo ar baimės. Tokiu atveju ir taip sunkus išmėginimas tampa dar sudėtingesniu. Jei tai įmanoma, bendraukite su savo artimaisiais, taip pat naudodamiesi ir skaitmeninėmis ryšio priemonėmis. Kreipkitės paramos į savo kolegas, viršininkus ar kitus žmones, kuriais pasitikite – jūsų bendradarbiai gali turėti panašios patirties, kaip ir jūs.


10. Bendraudami su žmonėmis, turinčiais intelekto, suvokimo ar socialine negalią, naudokite jiems suprantamus žinučių perdavimo būdus. Jei vadovaujate sveikatos apsaugos komandai ar įstaigai, bendravimas turėtų remtis ne vien rašytine informacija.


11. Žinokite, kaip paremti COVID-19 paveiktus žmones ir žinokite kaip jie galėtų pasinaudoti turimais resursais. Tai ypatingai svarbu tiems, kam reikalinga psicihinės sveikatos ir psichosocialinė parama. Psichinės sveikatos problemų stigmatizavimas gali sutrukdyti kreiptis pagalbos tiek dėl COVID-19 sukeltų būsenų, tiek dėl psichinės sveikatos problemų. mhGAP Humanitarinės intervencijos gide aprašytos klinikinės gairės, kaip bendrosios praktikos sveikatos apsaugos darbuotojams elgtis susiduriant su psichinės sveikatos sutrikimais.


Sveikatos apsaugos įstaigų vadovams ar komandų lyderiams


12. Jei šios operacijos metu apsaugosite darbuotojus nuo chroniško streso ir palaikysite jų gerą psichinę sveikatą, jie galės geriau atlikti savo funkcijas. Turėkite omenyje, kad dabartinė situacija nepranyks per naktį ir turėtumėte koncentruotis į ilgalaikius profesinius pajėgumus, o ne trumpalaikes pasikartojančias operacijas.


13. Užtikrinkite kokybišką komunikaciją ir nauajusio tikslios informacijos pateikimą visiems darbuotojams. Rotuokite darbuotojus tarp didesnį ir mažesnį stresą sukeliančių pozicijų. Į vieną komandą skirkite labiau patyrusių ir mažiau patyrusių bendradarbių. Bičiulystės sistema padeda pasirūpinti parama, pastebėti įtampą ir sustirpinti saugumo procedūras. Užtikrinkite, kad informaciją skleidžiantis personalas į bendruomenę eitų poromis. Inicijuokite, skatinkite ir stebėkite, kad būtų daromos pertraukos. Darbuotojams, kurie yra tiesiogiai arba per šeimos narius paveikti įtampą sukeliančių įvykių, suteikite galimybę lanksčiam darbo grafikui. Užtikrinkite, kad laikui bėgant kolegos pradėtų teikti socialinę paramą vienas kitam.


14. Jei esate sveikatos apsaugos įstaigos vadovas arba lyderis, užtikrinkite, kad darbuotojai turėtų galimybę pasinaudoti psichinės sveikatos ar psichosocialinės paramos paslaugomis. Vadovai ar komandų lyderiai taip pat susiduria su panašiu stresu, kaip ir jų darbuotojai, potencialiai patiria dar ir papildomą spaudimą dėl jiems kliūnančios atsakomybės. Svarbu, kad anksčiau išvardintos priemonės būtų pasiekiamos ir darbuotojams, ir vadovams, o vadovai galėtų tapti geraisiai pavyzdžiais – rūpintis savimi mažindami stresą.


15. Darbuotojus, kurie pirmieji susitinka su paveiktaisiais, t.y. slaugytojus, vairuotojus, savanorius, atvejų identifikatorius, mokytojus, bendruomenių lyderius ir karantino vietų darbuotojus apmokykite suteikti pirmininę emocinę ir praktinę paramą naudojantis pirmąja psichologine pagalba.


16. Susidūrę su skubios pagalbos reikalaujančiais psichinės sveikatos ar neurologiniais sutrikimais (pvz. delirium, psichoze, smarkiu nerimu ar depresija) nukreipkite juos skubios pagalbos skyriui ar bendrosios praktikos sveikatos apsaugos įstaigai. Jei yra užtektinai laiko, į tokias vietas derėtų siųsti tinkamai apmokytus ir kvalifikuotus darbuotojus. Turėtų būti gerinami bendrosios praktikos darbuotojų gebėjimai teikti psichinės sveikatos ir psichosocialinę paramą (plačiau skaitykite mhGAP Humanitarinės intervencijos gide).


17. Užtikrinkite, kad visi sveikatos apsaugos lygmenys turėtų pagrindinių generinių psichotropinių vaistų. Žmonės su ilgalaikiais psichinės sveikatos sutrikimais ar epilepsijos priepoliais turi turėti nenutrūkstamą vaistų tiekimą ir reiktų vengti staigaus jų nutraukimo.


Vaikų globėjams


18. Padėkite vaikams išreikšti baimę ir liūdesį. Kiekvienas vaikas savaip išreiškia savo jausmus. Kartais jausmų išraišką palengvina įsitraukimas į kūrybinę veiklą, pavyzdžiui žaidimus ar piešimą. Vaikai jaučia palengvėjimą, kai gali bendrauti ir išreikšti jausmus saugioje ir juos palaikančioje aplinkoje.


19. Vaikai turėtų likti su savo tėvais ir šeima, jei tik tai saugu vaikui. Jei tik įmanoma, reikėtų vengti atskirti vaikus nuo jų globėjų. Jei vaikas turi būti atskirtas nuo savo pirminio globėjo, užtikrinkite, kad suteikiama tinkama alternatyva ir kad socialinis darbuotojas (ar jo atitikmuo) reguliariai prižiūri vaiką. Užtikrinkite, kad atskyrimo laikotarpiu būtų išlaikomas pastovus ryšys su tėvais arba globėjais, pavyzdžiui du kartus per dieną telefonu, ar video skambučiais arba kitu vaiko amžių atitinkančiu bendravimo būdu (pvz. naudojantis vaiko amžių atitinkančiais socialiniais tinklais).


20. Kiek tai įmanoma, išlaikykite įprastą kasdienio gyvenimo rutiną, arba sukurkite naują rutiną, ypač, jei vaikai turi likti namuose. Užimkite vaikus jų amžių atitinkančia įtraukiančia, ugdančia veikla. Kiek tai įmanoma, skatinkite vaikus žaisti ir bendrauti tarpusavyje, net jei rekomenduojama apriboti socialinius kontaktus ir tai vyktų tik šeimos rate.


21. Įtampos ir krizių metu vaikams įprasta siekti daugiau prieraišumo ir dar daugiau reikalauti iš tėvų. Aptarkite COVID-19 su vaikais sąžiningai, jų amžių atitinkančiu būdu. Kartu su vaikais aptardami jiems kylantį susirūpinimą galite sumažinti vaikų nerimą. Vaikai stebi suaugusiųjų elgesį ir emocijas ieškodami užuominų kaip susitvarkyti su savo emocijomis sudėtingu metu. Daugiau patarimų rasite čia.


Vyresniesiems suaugusiems, globėjams ir žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis


22. Protrūkio arba karantino metu vyresni suaugę, ypač patekę į izoliaciją ir su sumažėjusiu suvokimu (demencija), gali labiau nerimauti, pykti, stresuoti, susijaudinti ar atsitraukti. Teikite jiems emocinę ir praktinę paramą neformalių tinklų (šeimos) ir sveikatos apsaugos specialistų pagalba.


23. Vyresniems žmonėms, turintiems (ar neturintiems) suvokimo sutrikimų, praneškite paprastus faktus kas vyksta ir jiems suprantamais žodžiais pateikite aiškią informaciją kaip sumažinti užsikrėtimo riziką. Kartokite šią informaciją, kada tik tai reikalinga. Instrukcijas reikia pateikti aiškiai, glaustai, pagarbiai ir kantriai. Informaciją gali būti naudinga pateikti užrašytą arba paveiksliukais. Įtraukite šeimą ir kitus paramos tinklo dalyvius, kad jie teiktų informaciją ir padėtų praktikuotis prevencinius veiksmus (pvz. plautis rankas ir t.t.)


24. Jei turite lėtinių sveikatos sutrikimų, pasirūpinkite pakankamu kiekiu savo vartojamų vaistų. Jei reikia, kreipkitės į savo socialinius kontaktus pagalbos.


25. Būkite pasiruošęs ir žinokite, kur gauti praktinės pagalbos, jei jos prireiktų, pavyzdžiui išsikviesti taksi, užsisakyti maisto atvežimui ir kaip išsikviesti medicininę pagalbą. Turėkite visų jums reikiamų vaistų dviejų savaičių atsargą.


26. Namuose išmokite paprastų kasdienių fizinių pratimų, kad karantino ar izoliacijos metu išliktumėte judrus ir galėtumėte sumažinti nuobodulį.


27. Kiek tai įmanoma laikykitės įprastos rutinos arba susikurkite naują rutiną savo naujoje aplinkoje – į ją įtraukite mankštą, valymą, kasdienius ruošos darbus, dainavimą, piešimą, ar kitas veiklas. Padėkite kitiems, palaikykite savo kolegas, bendraukite su kaimynais ir pasirūpinkite su COVID-19 kovojančio medicinos personalo vaikais, jei tai saugu. Palaikykite reguliarius ryšius su savo artimaisiais (pvz. telefonu ir kitais būdais).


Žmonėms izoliacijoje


28. Išlaikykite ryšius ir savo socialinį tinklą. Net ir izoliacijoje stenkitės kiek įmanoma laikytis savo kasdienės rutinos arba susikurkite naują rutiną. Jei sveikatos organizacijos rekomendavo protrūkio suvaldymui apriboti fizinius kontaktus, galite palaikyti ryšius el. paštu, socialiniuose tinkluose, video konferencijomis ir telefonu.


29. Patyrę stresą atkreipkite dėmesį į savo poreikius ir jausmus. Įsitraukite į sveikas veiklas, kurios jums teikia džiaugsmo ir atpalaiduoja. Reguliariai mankštinkitės, reguliariai miegokite ir valgykite sveiką maistą. Matykite bendrą vaizdą. Visuomenės sveikatos organizacijos ir visų šalių ekspertai dirba, kad suvaldytų protrūkį ir užtikrintų geriausią įmanomą pagalbą paveiktiesiems.


30. Nenutrūkstamas žinių apie protrūkį srautas sukeltų nerimą ir stresą bet kam. Informacijos ir praktinių patarimų ieškokite konkrečiu paros metu PSO tinklapyje ir klausykite sveikatos specialistų. Venkite sekti ir klausytis gandų, kurie jus verčia jaustis nemaloniai.




Daugiau informacijos:


Find the latest information from WHO on where COVID-19 is spreading:

https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/situation-reports/


Advice and guidance from WHO on COVID-19

https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019

https://www.epi-win.com/


Addressing Social Stigma:

https://www.epi-win.com/sites/epiwin/files/content/attachments/2020-02-

24/COVID19%20Stigma%20Guide%2024022020_1.pdf


Briefing note on addressing mental Health and Psychosocial Aspects of COVID-19

https://interagencystandingcommittee.org/iasc-reference-group-mental-health-and-psychosocialsupport-emergency-settings/briefing-note-about

2,420 views

©2020 by keep calm. Proudly created with Wix.com

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now